tomo šizofrenijos miškelis

et, labai jau seniai rašiau į lj. tiek seniai, kad net nebežinau ar kas nors čia kada nors užsuka. manau, kad mano šitas dienoraštis tapo dar vienu visiškai nenaudingu informacijos telkinuku visoje internetinėje šūdo dykynėje. na ir kas? vistiek, visa tai, ką kada nors čia esu parašęs yra skirta man pačiam. savotiška savianalizės forma.
rašau nes nebežinau kas man darosi. artėja sunkiausias egzaminas iš kolkas visų mano matytų, man turėtų būt paleisti viduriai, įvairios neurozės, depresija, nemiga, tačiau aš jaučiuosi puikiai. tikriausiai patirtis kalba, ne pirmi metai univere, vis tik. požiūris paprastas: "kaip bus taip gerai. c'est la vie".
einu koldūnų.

http://d-lyga.blogspot.com
naujas projektas :DDDD

po šios savaitės, kuri buvo ganėtinai sunki, apturėjau visai turiningą savaitgalį, kuris prasidėjo jau ketvirtadienį.
ketvirtadienis
po kassavaitinio FiDi posėdžio palydėjau Živilę ir kaip tik tuo metu Mindaugas paskambino ir išdėstė preliminarų vakaro planą. nupirkau atvėsintą viščiuką, prieskonių, ice tea ir grįžau barakan. prisipažinsiu - pirmą kartą per visus tuos metus naudojausi barako orkaite. visi draugiškai paruošėm vištą, aš šiaip ne taip radau vieną skardą (reikėjo pereiti per visus aukštus ir tik paskutiniam pavyko rast), sumetėm viską ant folijos, suvyniojom ir pašovėm. kol vištytė kepė įkalbėjom Nataliją nevažiuot namo ir sulaukėm dar vieno svečio - Linos. visi kolektyviai pasidalinom vakarienę ir sukapojom. skonis buvo nuostabus... barake irgi galima skaniai valgyti ir tam suprasti man prireikė daugiau nei metų.
vėliau visi susėdom ant sofutės ir pradėom žiūrėt "Monty Python and the Meaning of Life", kurio dalį jau buvau matęs. prieš tai buvusias naktis mažai miegojau, taigi nulūžau po pirmų 20 minučių... trečia nakties visi išsiskirstė, aš pasiklojau savo guolį ir miegojau toliau.
penktadienis
atsikėliau gal po dvylikos. seniai buvau taip ilgai miegojęs. prakrapščiau akis, nusiprausiau, pavalgiau, prisėdau prie kompo ir susiekiau su jau labai seniai matyta Rūta. paskutinį kartą su ja matėmės gal prieš pora mėnesių, todėl turėjom apie ką pasišnekėt. pasivaiščiojom po centrą, užsukom į kabakėlį kavos išgert, aš parūkiau pypkutę ir išsiskyrėm. grįžau į baraką, truputį pasimokiau ir apie 23 valandą pasirodė Judita, su kuria žiūrėjom kitą filmą - "Babel". reik pripažint, kad Alejandro González Iñárritu ir šįkart sugėbėjo priverst susimąstyt visą auditoriją (jeigu keturi žmonės - tai auditorija). filmo pabaigoje niekas nebenorėjo nieko sakyt, tiesiog greitai išsiskyrstėm ir kiekvienas su savo pamąstymais nuėjome miegot. tikrai suprantu, kodėl režisierius Kanuose buvo tituluotas kaip geriausias.
šeštadienis
eilinį kartą atsikeliu po dvylykos. ta pati rytinė rutina, išsprendžiu kelis uždavinius, susirašau su Živile ir išvažiuoju į centrą. rotušėj nuo 16 valandos Tele Bim Bam koncertas, kurio praleist negalima :) koks įdomus jausmas, kai tele bim bam Neringa priverčia daugumą rotušėje stovinčių galvų judėti tuo pačiu žingsneliu.
likusią vakaro dalį praleidome Anapus kavinėj žaisdami Alias ir gerdami kavą, o visai vakare, kai palydėjau Živilę, vėl paskambino Mindaugas su nerealiu planu važiuot į miestą. sušalęs, skaudančia galva ir pavargęs, aš atsisakiau ir važiavau barakų link. vėl Mindaugas ir vėl besikeičiantys planai - mes liekam barake ir žiūrim filmą. nuperku čipsų ir limonado, palaukiu troleibuso, kuriame sėdi Povilas ir važiuojam barakan. šį vakarą mūsų labai daug - net 7. sugalvojam sistemą, kaip susodinti visus ir po paleidžiam suktis po ilgų derybų išsirinktą filmą. mūsų pasirinkimas Lars Von Trier'o "Dogville". veikmas viename statiškame kvadrate, bet su labai dinamiška kamera priverčia neužmigti. keista, kaip trys ilgos valandos prieš laptop'o ekraną visai neprailgsta...
šįkart nueinam miegoti ketvirtą.
sekmadienis
iš lovos išsiritu tik apie pusę dviejų. už kelis likusius sąskaitoje litus nuperku batoną ir kavos, susilaukiu šiokių tokių pretenzijų iš Mindaugo. taip, aš priklausomas nuo kavos ir taip, man gerai taip, kaip yra..
išsprendžiu kelis uždavinius, apsitvarkau kambarį ir sėdu prie kompo. rašau daug simbolių į livejournal.com skiltį "Naujas žurnalo įrašas".
gyvenimas geras. ir aš laimingas.

nekečiu kalėdinės manijos, kuri kiekvienais metais prasideda vis anksčiau. kalėdos turi būti tos dvi dienos, kurias praleidi su artimiausiais žmonėmis, o ne visas mėnuo masinio pirkimo ir _kalėdinių akcijų_
fuck, tiesa pasakius, dabar netgi sunku rasti kabaką, kuriame negrotų vienas ir tas pats sušiktas kalėdinis dvd su neviltį varančiomis (visiškai ne)linksmomis dainomis... ech...
ir dar - visi langai išpuošti nuo tarybinių laikų likusiomis girliandomis ir popierinėmis žvaigždėmis. fu! noriu užsidaryt į kokį požemį ir tik kalėdų dieną grįžti pas tėvus ir tik tada pajusti tikrą kalėdų dvasią.

gruodžio 9 diena, už lango šviečia saulė, yra gerokai virš nulio laipsnių celsijaus o prie barako augantys medžiai sugalvojo išsprogdinti vieną kitą katiną. ir tai - žiema?! noriu sniego, noriu bent kokių -5 ir šiltos arbatos parėjus namo po ilgos dienos. mėgstu žiemą, myliu sniegą ir šaltuką, bet šiemet, regis, žiema mus aplenkė... liūdna.

vakar naktį praleidau "CP Vingis" labai smagiame renginyje, kurio pilnas pavadinimas skamba taip "9-toji frankofoniškų trumpametražių filmų naktis". buvom apsiginklave pilnu kavos termosu ir gera nuotaika, todėl visai šauniai pavyko sulaukti pabaigos. jau pasibaigus visam renginiui pagalvojau, kad trumpametražiai filmai yra labai įdomus reiškinys, kadangi net ir 6 minutes trunkantis filmas gali taip įtraukti, kad, regis, jis trunka gerą valandą ar ilgiau. grįžau namo pilnas įspūdžių :)

pastarasias kelias savaites turiu labai smagų žaisliuką -- pypkė. tai turbūt vienas geriausių mano kada nors įsigytų (pasidovanotų) daiktų. pareinu namo, išsiverdu arbatos ir pradedu ceremoniją. išvalyti, sutvarkyti, pakimšti ir... prisidegti. tiršti dūmai per kelias akimirkas užlieja koridorių ir aš paskęstu savo mintyse. kartais net pavyksta nutaisyti ilgesingą žvilgsnį, bet čia jau detalės. visas ritualas trunka apie puse valandos ir tuo metu pasaulyje būname tik dviese - aš ir pypkė. iš pradžių buvo sunkoka, bet palaipsniui prisijaukinau šį padarėlį ir dabar mes labai gerai sutariame.
myliu tokias akimirkas...

esu išsekęs, labai noriu miego ir jaučiu šiokią tokią apatiją, bet kažkur giliau širdyje spurda didelis pasitenkinimas. aš vėl krikštyjausi ir vėl iš nulio tapau fuksu. ne, aš nepakeičiau universiteto/fakulteto, o tiesiog nusprendžiau tapti Vilniaus Universiteto Žygeivių Klubo nariu...

viskas prasidėjo vakar. traukinys iš stoties į pakretuonę (taip, tikrai šūdinas pavadinimas) pajudėjo 12:15. kelionė truko gan ilgai (apie pusantros valandos), bet linksmoje kompanijoje laikas nestovi vietoje. išmetė mus kažkur tarp miškų esančioje stotelėje ir pradėjome žygiuoti. miškais, kalnais, laukais, kaimeliais ir įvairiausiais takais bei takeliais. kelionės pabaiga buvo apie 8 valandą (jei gerai pamenu), bet šiuo metų laiku temsta gan anksti, todėl kažkur nuo pusės šešių ėjome visiškoje tamsoje pasišviesdami savo praktiškai nešviečiančių žibintuvėliu. kai pasiekėm kokį tai vandens malūną prasidėjo tikros linksmybės - labai greitai persirengėm, buvom surišti virve ir pirmyn į kalnus. aukštyn žemyn, aukštyn žemyn. o pačiam gale dar turėjom sąžinę - nemenką beržinį rastą, kuris turėjo likti kuo švaresnis ir sausesnis. kadangi buvau prie pat galo, teko prisidėti prie sąžinės saugojimo akcijos. kadangi neturėjau atsarginių batų, tai laksčiau basas (kaip ir visi kiti fizikai:). labiausiai, suprantama, patiko paskutinė rungtis - virš vandens įtemptos dvi lygiagrečios virvės. ką daryti, tikriausiai supranta visi - reikia pereiti nuo vieno kranto iki kito laikantis už viršutinės virvės ir einant apatine. deja, man, kaip ir daugeliui vaikinų, nepavyko išlikti sausam (kadangi vienam gale pikti tykantys krikštytojai pasirūpino, kad sausų būtų kuo mažiau). visas peršlapęs, bet pagaliau atlaikęs krišto kančias (jei taip galima pavadinti) nubėgau į pirtį ir prasėdėjau gal pusvalandį, kol atšilau beveik apledijusias kojas. tada grįžom į pagrindinę salę, o ten jau maistas, gėtimai, mano taip pamėgta pypkė, pokalbiai prie židinio, uostomas tabakas, arbata, alus, draugai ir visa kita. viskas tęsėsi iki ryto, kol galiausiai nusprendėm, kad reikia miegot, pasiėmėm palapinę, įšėjom į apsnigtą kiemą, pasistatėm ir miegojom. trise dvivietėj palapinėj visai smagu :)

senoji zapyškio bažnyčia - XVI amžiaus statinys, kuris vis dar stovi prie nemuno. pamatęs tą bažnyčią nugrimzdau į prisiminimus. kai buvau dar visai mažas, mama mane ir sesę nusivežė kažkur į laukuose stovinčią bažnyčią paklausyti, kaip kažkoks dėdė fortepijonu grojo muziką. kalbėsiu atvirai, tada man nerūpėjo nei to dėdės pavardė, nei ką jis groja. bet atminty įstrigo viena akimirka. po koncerto, kai visi išejo į lauką, mama laukė prie durų, kol išėjo tas dėdė muzikantas ir paprašė leisti paliesti jo rankas, kurios taip grakščiai maigo baltus ir juodus fortepijono klavišus. jaučiau, kad mama džiaugėsi, todėl džiaugiausi ir aš.
šiandien čia atvykau vienas. vaizdas iš toli visiškai nepasikeitė - vidury laukų stovi bažnyčia, už jos - palinkęs medis. viskas lygiai taip pat, kaip ir tada, prieš gerą dešimtmetį. tik šiandien čia vyko truputį kitoks renginys. vadinasi, regis, "I kino, teatro ir muzikos festivalis" ar kažkas panašaus. pavadinimas, šiaip ar taip, ne tiek svarbus. svarbu tai, ką mačiau. pirmiausiai buvo pokalbis su adomaičiu ir banioniu (jie netgi suvaidino fragmentą iš spektaklio "susitikimas" (vėl nežinau, ar pavadinimas tikslus)). tada nebylūs filmai (komedijos) ir gyva muzika. vakaro desertas - "dangus virš berlyno", kurį gyvai įgarsino du aktoriai. ir viskas bažnyčioje. vaizdas rodomas ant tų aptrupėjusių sienų. viskas atrodo taip jauku ir taip ramina, kad, regis, galėtum ten gyventi. tikrai nuostabiai praleista diena ir vakaras. geriausia vakaro mintis: "Meilė suteikia sparnus visiems, išskyrus angelams".

laukėm laukėm ir pagaliau aukščiausiasis nudžiuginu mus šiuo reginiu. pagaliau pradėtas transliuoti trečias lost'o sezonas. ketvirtadieni jau pažiūrėjau pirmą seriją :) dabar prasidės masinė psichozė ir 'lomkės', kai nebegalėsiu išlaukti savaitės, kol parodys kitą epizodą :)

šiaip tai pirmadienis man yra baisiausia savaitės diena... bet šiandien kažkas kitaip. pirmą kartą aplankiau VU centrinę biblioteką ir tuo džiaugiuosi. o po to ėjau trakų gatve ir užsukau į cafe vienna. ten toks jautus ir šiltas kampelis, kad tiesiog pamiršti viską viską. labai smagu buvo, kai mane pakvietė už baro pažiūrėti kas nutiko su kompiuteriu (kodėl pelė nereaguoja) ir dar pakalbėjo apie gyvenimą gražiai. ir pagyrė mano žiedą. kurį aš pats buvau užmiršęs.

ir dar - šiandien troleibuse sėdėjo vaikinas su švarku, ant kurio (iš nugaros) buvo nupieštas OM. toks kaip mano šito posto jūzerpike. tada pagalvojau: "jeigu būčiau filmo herojus, tai tikriausiai reikštų, kad pamačiau 'ženklą' or smth. ir kiti įvykiai nuvestų prie 'didžiojo atsakymo'". gaila, kad nesu filme ;)

ir apskritai - šiandien minčių diena. minčių ir klausimų. štai vienas klausimas:
"jeigu man per kitą gimtadienį sukanka niolika metų, tai kaip mane žmonės pakels niolika kartų?"
tiesiog gyvenimo paradoksas ir ne kitaip :)

Puiki grafomanijos išraiška

   

Mano ausinėse skamba Robbie Williams žodžiai: "Then comes the evening that makes life worth living". Regis jie turėtų guosti, bet viskas ne taip paprasta. Jaučiuosi vienišas. Nekenčiu šio jausmo. Jausmo, kai esi apsuptas žmonių, gerų žmonių, gal net gerų draugų, bet vis tik jautiesi vienišas. Gal ne tiek vienišas, kiek Vienas. Dvasios tuštuma. Duobė. Dugnas. Įvairūs šios būsenos apibūdinimai laksto mano galvoje. Laksto visai kaip molekulės - be jokios tvarkos ir nuolat susidurdami vieni su kitais. Chaosas. Entropija didėja...
Išsiverdu arbatos, atsisėdu ant lovos ir bandau apsimesti, kad klausau pokalbio, bet mintys sklando kažkur už šio pasaulio ribų. Kartas nuo karto grįžtu į realybę ir, parodydamas, kad vis dar esu, pasakau vieną kitą žodį, bet atsakymo nebeklausau, tiesiog palinguoju galvą, apsimesdamas, kad viską suprantu, tačiau mintys vėl kažkur kosmose. Sako, kad mąstymas kančia, bet nemąstyti negaliu. Negaliu ir tiek. Nes toks esu. Ir toks yra gyvenimas. C'est la vie.

... šiaip jau yra savaitės vidurys, todėl ir nuotaikos tokios, galima sakyti, vidutiniškos. peržiūrėjau šiandien paskutinę "lost" seriją ir supratau, kad tai tikrai (tikrų tikriausiai ir net rimtų rimčiausiai) pats geriausias serialas kokį tik esu kada nors matęs. pati pabaiga visiškai pakirto. netikėtumai netikėtumais, bet TAI buvo super netikėta :) dabar galiu įsirašyti į laukiančiųjų trečiojo sezono klubą. juk kartu laukti smagiau.

šiaip kuo toliau tuo labiau patinka naujoji tatuiruotė :)

kaip netikėtai ir nejučiomis viskas persijungė iš "linksmybių ir organizacinių reikalų" režimo į "mokslų, dar daugiau organizaci0nių reikalų ir beveik jokių linksmybių" režimą... 
vakar net negalėjau patikėti, kad vėl reikia eiti į paskaitas, rašyti keistus simbolius į sąsiuvinius ir galvoti - kada langas?
reikia atsigauti po visų bemiegių naktų, gaiviųjų gėrimų vartojimo ir šiaip streso. dėl to nusprendžiau savaitgalį važiuoti kaunan. gal ten pavyks atgauti jėgas :)
kuratorių programa man visai patinka, kadangi jaučiuosi smagiai galėdamas padėti fux'ams. pats puikiai pažįstu tą jausmą, kai persikeli iš kito miesto į visai nežinomas platybes, kur neturi nei giminių, nei pažįstamų...

ir kas, kad 41 tašku laimėjo lietuvos rinktinė prieš katarą? vistiek jau pasmerkti :)

if i'm so welcome than i cannot refuse to do this testie thing :)
so here it goes:

TEST 1
OPENING CREDITS: The Sinner in Me by Depeche Mode (well not as bad.. :)
WAKING UP: Forty Winks by The Herbaliser (reminds me of 80's or smth)
FALLING IN LOVE: I've Got Money by Arthur Brown (i've got money / but you are all i need)
FIGHT SCENE: Evanescence - Bring Me To Life (whether it's a fight in slow-motion or my playlist sucks:)
BREAKING UP: Twisted Nerve by Bernard Herrmann (something's not right)
GETTING BACK TOGETHER: Robbie Williams - The Trouble with Me (you see the trouble with me / i've got a head full of fuck - now that's hillarious!)
SECRET LOVE: Evanescence - Tourniquet (what's with evanescence anyways?)
LIFE'S OKAY: Easy Muffin by Amon Tobin (the name's ok but it's really not a comfortable one)
MENTAL BREAKDOWN: James Blunt - Billy (eh?? billiy's leaving? who the hell cares?!)
DRIVING FLASHBACK: Ryuchi Sakamoto - Prayer and Salvation (better than the last one)
PARTYING: A Pain that I'm Used To by Depeche Mode (if it's a night club scene with tonnes of liquor and drugs that this one fits in perfectly!)
HAPPY DANCE: Radiohead - Treefingers (a perfect song for a happy dance... if you're in the insane asylum)
REGRETTING: Thomas Newman - Spartanette (cool schizophrenic song's are taking over)
LONG NIGHT ALONE: Arthur Brown - Time Confusion (one more and i'm out)
THE NEXT MORNING: The Hardest Part by Coldplay (all i can think of is the video with that skinny 90 year old lady in a bathing suit or smth)
FINAL BATTLE: Battle Without Honor or Humanity by Tomoyasu Hotei (this one's perfect!)
DEATH SCENE: Out of My Mind by James Blunt
END CREDITS: A Place to Crash by Robbie Williams (well, it's an insane movie...)

TEST 2
The List:
1. Radiohead / Thom Yorke
2. Coldplay
3. Stereophonics
4. Three Doors Down
5. Thomas Newman
6. Depeche Mode
7. The Boards of Canada
8. Evanescence
9. Aphex Twin
10. Royksopp

What was the first song you ever heard by 6?
Geez that was really really far back. i don't think i can say which one it was but i can tell that "only when i loose myself" was the most influential... oh, wait i think it came back to me - the first songs were "dream on" and "freelove".

What is your favorite lyrics of 5?
it's an instrumental guy :)

How many times have you seen each of your ten bands live?
let's count: 1, 2, 3... none!

What is your favorite song by 7?
Telephasic Workshop (listening to it makes you feel like being mad is OKAY)

Is there a song of 3 that makes you sad?
that would be 'Maybe Tomorrow' - it makes me wanna cry and... that's pretty much it. oh, wait, no! it makes me to remember the good old times :)

What is your favorite song by 2?
their early works are okay. i'm thinking of 'a rush of blood to the head' or 'god put a smile upon my face'

What is your favorite song by 9?
Rare Duet (performed with robert miles. the piano sounds perfect)

What is your favorite album by 5?
American Beauty soundtrack :)

How did you get into 3?
watching mtv isn't always bad for you =)

What is your favorite song by 4?
Kryptonite

Who is your favorite band member in 6?
dave, of course (i always envy vocal skills 'cause i don't have 'em)

Which of the 10 has influenced you the most?
this one is really hard to answer. let's try and strike out some of them: 5, 7 and 9 are mostly instrumental, so they are out. i don't really listen much  4 and 8, so bye for now. 10's lyrics don't have what it takes. out you go. 1 is only a background music for me so there's no big influence from them. get the hell out... and it's getting harder by seconds :)
okay let me wipe the sweat from my forehead and continue excluding bands.
now coldplay is one of my most beloved bands and it was very influential during my teens :)
depeche mode hits you right in the head and heart with their lyrics (their latest album "playing the angel" is something special but their early works kick ass too, so it has influecend me too)
but the most influence was made by stereophonics. i just can't stop listeting no matter what. they don't piss me of even after few hours of listening to the same track ;)

What is a good memory concerning 8?
the evanescence boom started couple of years ago but they really don't bring me any good memories :)

Is there a song by 10 that makes you sad?
not really.

What is your favorite song of 1?
Idioteque by Radiohead or Harrowdown Hill by Thom Yorke

How did you become a fan of 7?
University  does all kinds of weird thing to you :) boards of canada is one of them :)

...that my true month of birth really is december :)

Your True Birth Month Is December

Logical Patriotic Ambitious Not egoistic Loves praise Loves to joke Fun to be with Not pretending Loves attention Short tempered Hates restrictions Loves to socialize Loves to be loved Loyal and generous Impatient and hasty Changing personality Good sense of humor Honest and trustworthy Influential in organizations Takes high pride in oneself Active in games and interactions

happens to be today. 69 is hell of a number :)



*** the photos of people (except me) are pixelized because of legal causes.

Your Wrestler Name Is...

Captain Angel of Death

:DDDDD

gyvenimas... su savo vingiais, posūkiais, kartais labai prasta ar net duobėta danga. keliauti tokiu keliu yra tikras iššūkis. iššūkis sau. ir man tai patinka. dievinu tą pasitenkinimo jausmą, kai kažkur giliai jauti, kad šiandien padarei didelį darbą. ta euforija nepakartojama, jos negalima palyginti su nieku kitu.

o jei rimtai, tai, prisiekiu, ne kartą buvau įsijungęs livejournal.com ir bandęs ką nors parašyt. kad ir menkiausią žinutę apie tai, kaip sekasi, bet kaskart parašęs du sakinius apimdavo didžiulė neviltis ir kūrybinė impotencija, regis, užtemdydavo akis. negaliu nieko parašyt. nieko. kad ir dabar. bėgiojau stadione ir į galvą šovė frazė "alternatyvūs žmonės". tada pradėjau kurti istoriją. sugalvojau ištisus tris sakinius ir viskas nutrūko. tiesi linija elektroencefalografo ekrane. smegenų žievė apmirusi (numirusi?). gal išties, viskas labai gerai? visada sakydavau, kad negaliu rašyti, kai viskas gerai. reikia kažko, kas verstų tai daryti. reikia nerimo, baimės, depresijos, nemigos nakties, 41 laipsnio kūno temperatūros, bankroto, blogos nuotaikos, frigidiškos moters. reikia kažko. kažko, kas verstų tas palaidas mintis, tą chaosą galvoje sustoti į vieną eilę. į kažką apčiuopiamo, kažką suvokiamo. o dabar belieka laukti.